Statistika
Oficiali tarptautinė migracija¹ skaičiais
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2006m. duomenys, kuriuose atsispindi tik oficialiai deklaravę savo gyvenamosios vietos keitimą asmenys
|
|
Emigravo
|
Imigravo |
Migracijos saldo1 |
1000 gyventojų |
|
emigrantų |
imigrantų |
migracijos saldo² |
|
2001 |
7253 |
4694 |
-2559 |
2,1 |
1,4 |
-0,7 |
|
2002 |
7086 |
5110 |
-1976 |
2,0 |
1,4 |
-0,6 |
|
2003 |
11032 |
4728 |
-6304 |
3,2 |
1,4 |
-1,8 |
|
2004 |
15165 |
5553 |
-9612 |
4,4 |
1,6 |
-2,8 |
|
2005 |
15571 |
6789 |
-8782 |
4,6 |
2,0 |
-2,6 |
|
2006 |
12602 |
7745 |
-4857 |
2,3 |
3,7 |
-1,4 |
1 Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
² Skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų skaičiaus.
© Statistikos departamentas prie LRV
Tarptautinė migracija
--> 2005 metais pasaulyje buvo apie 191 milijonas migrantų, palyginus su 176 milijonais 2000-aisiais. Migrantai
sudaro 3 procentus pasaulio gyventojų.
--> Jei visi migrantai gyventų vienoje šalyje, tai būtų 5 didžiausia šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir
prilygtų Brazilijai.
--> 2006 metais pasaulyje buvo apie 9,9 milijono pabėgėlių.
--> Migrantų piniginės perlaidos 2006 metais viršijo 276 milijardus JAV dolerių, beveik 75 procentai pinigų buvo
pervesta į besivystančias šalis.
|
Migrantų skaičius, 2005 |
|
Geografinis regionas |
Migrantai
(milijonais) |
Procentinė regiono gyventojų skaičiaus dalis |
|
Europa |
64.1 |
8.8 |
|
Azija |
53.3 |
1.4 |
|
Šiaurės Amerika |
44.5 |
13.5 |
|
Afrika |
17.1 |
1.9 |
|
Lotynų Amerika |
6.7 |
1.2 |
|
Okeanija |
5.0 |
15.2 |
A.Sipavičienė, Tarptautinė migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė, Vilnius, 2006
Vienas šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugęs gyventojų migracinis mobilumas, ypač būdingas pokomunistinėms šalims, tarp jų ir Lietuvai. Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė, socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės migracijos procesui. Iki 1990-ųjų stebėtą pastovų gyventojų prieaugį dėl migracijos iš buvusios SSRS (vidutiniškai 6–8 tūkst. žm. per metus) pakeitė masinė emigracija, praėjusį dešimtmetį siekusi vidutiniškai 20–25 tūkst. žm. kasmet. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant migracijos politikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastas ir pasikeitė geografija, bet keičiasi ir jos tipai. Šalia „tradicinių“ emigracijos/imigracijos, vis labiau dominuoja trumpalaikė migracija (atliekanti iš esmės tik ekonominę funkciją, nenutraukiant socialinių saitų), nepilnos šeimos migracija (tėvai be vaikų, vienas iš sutuoktinių), plečiasi vadinamoji nereguliari migracija tiek į Lietuvą, tiek iš jos, pasireiškia ir kraštutinės tokios migracijos formos – prekyba žmonėmis, ypač moterimis. Pilnas tekstas - A.Sipaviciene, tarpt.gyv.migracija, 2006.pdf
Dr. A.Sipavičienė, "Emigracija iš Lietuvos. Naujos tendencijos?",
pranešimas konferencijoje "Kad Lietuva neišsivaikščiotų", vykusioje LR Seime 2007 balandžio 25 d. Pranešimo tekstas - migracija-Seimas_2007_R.ppt
