Statistika

Oficiali tarptautinė migracija¹ skaičiais 

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2006m. duomenys, kuriuose atsispindi tik oficialiai deklaravę savo gyvenamosios vietos keitimą asmenys 

 

 

Emigravo

 

Imigravo

Migracijos saldo1

1000 gyventojų

emigrantų

imigrantų

migracijos saldo²

2001

7253

4694

-2559

2,1

1,4

-0,7

2002

7086

5110

-1976

2,0

1,4

-0,6

2003

11032

4728

-6304

3,2

1,4

-1,8

2004

15165

5553

-9612

4,4

1,6

-2,8

2005

15571

6789

-8782

4,6

2,0

-2,6

2006

12602

7745

-4857

2,3

3,7

-1,4

1 Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

²  Skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų skaičiaus.

© Statistikos departamentas prie LRV 

 

 

Tarptautinė migracija

 

-->   2005 metais pasaulyje buvo apie 191 milijonas migrantų, palyginus su 176 milijonais 2000-aisiais. Migrantai

       sudaro 3 procentus pasaulio gyventojų.

 

-->   Jei visi migrantai gyventų vienoje šalyje, tai būtų 5 didžiausia šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir

       prilygtų Brazilijai.

 

-->   2006 metais pasaulyje buvo apie 9,9 milijono pabėgėlių.

 

-->   Migrantų piniginės perlaidos 2006 metais viršijo 276 milijardus JAV dolerių, beveik 75 procentai pinigų buvo

       pervesta į besivystančias šalis.

 

 

Migrantų skaičius, 2005

Geografinis regionas

Migrantai
(milijonais)

Procentinė regiono gyventojų skaičiaus dalis

Europa

64.1

8.8

Azija

53.3

1.4

Šiaurės Amerika

44.5

13.5

Afrika

17.1

1.9

Lotynų Amerika

6.7

1.2

Okeanija

5.0

15.2

 


A.Sipavičienė, Tarptautinė migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė, Vilnius, 2006

 

Vienas šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugęs gyventojų migracinis mobilumas, ypač būdingas pokomunistinėms šalims, tarp jų ir Lietuvai. Kaip ir dau­ge­ly­je Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių, Lie­tu­vo­je vyks­tan­ti po­li­ti­nė, so­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė trans­for­ma­ci­ja pa­da­rė es­mi­nį po­vei­kį tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos pro­ce­sui. Iki 1990-ųjų stebėtą pastovų gyventojų prieaugį dėl migracijos iš buvusios SSRS (vidutiniškai 6–8 tūkst. žm. per metus) pakeitė masinė emigracija, praėjusį dešimtmetį siekusi  vidutiniškai 20–25 tūkst. žm. kasmet. Dėl įvai­rių prie­žas­čių, įskai­tant mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos li­be­ra­li­za­vi­mą, ne tik iš­au­go mig­ra­ci­jos mas­tas ir pa­si­kei­tė ge­og­ra­fi­ja, bet keičiasi ir jos ti­pai. Šalia „tradicinių“ emigracijos/imigracijos, vis labiau dominuoja trumpalaikė migracija (atliekanti iš esmės tik ekonominę funkciją, nenutraukiant socialinių saitų), nepilnos šeimos migracija (tėvai be vaikų, vienas iš sutuoktinių), plečiasi vadinamoji nereguliari migracija tiek į Lietuvą, tiek iš jos, pasireiškia ir kraštutinės tokios migracijos formos – prekyba žmonėmis, ypač moterimis.  Pilnas tekstas - A.Sipaviciene, tarpt.gyv.migracija, 2006.pdf


Dr. A.Sipavičienė, "Emigracija iš Lietuvos. Naujos tendencijos?",

pranešimas konferencijoje "Kad Lietuva neišsivaikščiotų", vykusioje LR Seime 2007 balandžio 25 d.  Pranešimo tekstas - migracija-Seimas_2007_R.ppt

IOM-OIM