Faktai apie migraciją

 

      Emigracija iš Lietuvos mažėja: 2006 m. emigravo beveik du kartus mažiau gyventojų nei prieš metus 

 

Per pirmuosius (2004) narystės Europos Sąjungoje metus emigrantų iš Lietuvos skaičius išaugo 1,4 karto – nuo 22,7 tūkst. iki 32,5 tūkst. Daugiausia – 48,1 tūkst. (2 kartus daugiau nei 2003 m.) – emigravo 2005 m. Per 2006 m. emigrantų skaičius sumažėjo: emigravo apie 27,8 tūkst., tai beveik du kartus mažiau nei 2005 m. ir tik penktadaliu daugiau nei 2003 m.

 

Nuo 1990 m., įvertinant deklaruotus ir nedeklaruotus išvykimus, emigravo apie 447 tūkst. šalies gyventojų, imigravo – 87 tūkst. žmonių. 1990–2006 m. neigiamas migracijos saldo (daugiau išvyko nei atvyko) sudarė 360 tūkst. gyventojų. 

 

 

2 pav. Emigracija iš Lietuvos 2001–2006 metais, tūkst. gyventojų

 

2001–2002

2003

2004

2005

2006

Asmenys, deklaravę išvykimą

14,4

11,0

15,2

15,6

12,6

iš jų

 

 

 

 

 

  15 metų amžiaus ir vyresni

 

 

 

 

 

Vyrai

6,2

4,4

6,1

6,4

5,1

Moterys

5,9

5,1

7,1

7,0

5,6

Asmenys, nedeklaravę išvykimo

23,2

11,7

17,3

32,5

15,2

iš jų

 

 

 

 

 

15 metų amžiaus ir vyresni

 

 

 

 

 

Vyrai

10,4

5,8

7,9

14,7

7,5

Moterys

9,2

5,1

8,4

13,4

5,5

Viso emigravusių

37,6

22,7

32,5

48,1

 

27,8

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2007 11 19

 

 

Nuo 2000–ųjų metų didžiausi emigracijos srautai iš Lietuvos buvo į Europos Sąjungos šalis –senbuves: į Jungtinę Karalystę 2006 m. emigravo 3,2 tūkst. žmonių (apie 70 proc.), Airiją – 1,3 tūkst. žmonių (20 proc.), Vokietiją – 1,1 tūkst. žmonių (9 proc.). Tradiciškai viena pagrindinių emigracijos šalių išlieka JAV – 2006 m. į ją emigravo 1,8 tūkst. Lietuvos piliečių (14 proc.).

 

 

      Kas antra šeima emigruodama palieka vaikus.

 

Maždaug pusė emigrantų vaikų turėjo, bet tik kas antras iš jų išvyko kartu su vaikais. 2006 m. kas septintas emigruojantis asmuo buvo 0–14 metų amžiaus vaikas, per metus emigravo apie 4,2 tūkst. vaikų iki 14 metų amžiaus. Emigracijos tyrimo rezultatai rodo, kad kas antro emigravusiojo vaikai liko Lietuvoje su vienu iš tėvų, seneliais ar kitais giminaičiais.

 

 

      Didėja išsilavinusių emigrantų dalis.

 

2006 m. kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, o 2003 m – kas septintas.  

 

 

      Dauguma išvykusiųjų – nedirbantys asmenys.

 

Šeši iš dešimties 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo. Kas šeštas emigravęs šio amžiaus gyventojas buvo specialistas (mokytojas, dėstytojas, gydytojas ir pan.) ar aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojas (pardavėja, kasininkė ir pan.). Kas aštuntas emigrantas buvo nekvalifikuotas arba aukštos kvalifikacijos (statybos ar pramonės įmonių) darbininkas.

 

 

      Mažėja išvykstančių dirbti.

 

2006 m. daugiau nei pusė (63 proc.) išvykusiųjų turėjo tikslą dirbti kitoje šalyje. Prieš metus tokių asmenų buvo 82 procentai. Daugėja išvykstančiųjų dėl šeiminių aplinkybių, t. y. išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su užsieniečiais. 2006 m. dėl šios priežasties emigravo kas septintas (2003 m. – kas devintas) asmuo. Didėja išvykstančiųjų mokytis dalis: 2003 m. – 4 procentai, 2006 m. – 14 procentų.

 

 

      Vis daugiau grįžta į Lietuvą.

 

Remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, 2006 m. į Lietuvą imigravo 7,7 tūkst. žmonių, tai 14 procentų daugiau negu 2005 m. Daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. 2006 m. daugumą – 71 procentą (5,5 tūkst.) – atvykusiųjų sudarė į tėvynę gyventi grįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, 2003 m. jie sudarė 28 proc. visų imigrantų. 

 


Emigrantų skaičius įvertintas remiantis iš Gyventojų registro gaunamais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo ir emigracijos tyrimo rezultatais. Informacija paruošta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

 

 

IOM-OIM