Audriaus istorija

„Laukuose žiauriame karštyje turėjau dirbti po keliolika valandų per dieną...“

Aš – Audrius. Manau, mano gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėjau. Prieš keletą metų išsiskyriau su žmona, pastovų darbą surasti sekėsi sunkiai. Pažįstami pasiūlė pabandyti padirbėti Ispanijoje – nereikėjo net pinigų jiems mokėti. Tiesiog pasakė, jog pasiimčiau pasą ir už savaitės būčiau pasiruošęs išvykti. Kadangi šeimos nebebuvo, tėvai – mirę, o nei brolių, nei seserų neturėjau – kliūčių išvykti nebuvo. Jei atvirai – niekam net ir nepasakiau, kur vykstu ir kada grįšiu.

Vykome mikroautobusu. Iš mūsų miestelio buvo dar 2 vidutinio amžiaus vyrai, kitų – nepažinojau. Apgyvendino aukšta tvora aptvertoje teritorijoje. Pasus surinko, pasakę, jog padės į seifą pasaugoti. Kasdien su keleto asmenų priežiūra nuveždavo į laukus dirbti, kur karštyje tekdavo plušėti po keliolika valandų. Kiekvienas, kuris bandydavo „simuliuoti“, buvo mušamas apsauginių.

Dirbome 7 dienas per savaitę. Gaudavome maisto, cigarečių, tačiau atlyginimą žadėjo mokėti vėliau... Mačiau, kaip aplinkiniai prašydavosi užmokėti už darbą bei išleisti namo – iš jų tik tyčiodavosi. Mačiau ir tuos, kurie reikalavo išleisti – juos žiauriai sumušdavo...

Dabar aš jau Lietuvoje. Man pasisekė, nes susižeidžiau ir patekau į ligoninę. Ten pavyko paprašyti, jog paskambintų į Lietuvos ambasadą. Jie man padėjo sugrįžti. Šiandien džiaugiuosi, jog likau gyvas, nes iš savo likimo draugų neturiu jokių žinių...